Juosmens stuburo osteochondrozės simptomai ir gydymas

stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė

Daugelis žmonių po trisdešimties metų bent kartą pajuto skausmą juosmens srityje. Iki šešiasdešimties metų šis diskomfortas pasireiškia 80% žmonių. Beveik visada priežastis yra juosmens osteochondrozė. Ši patologija provokuoja nemalonių simptomų atsiradimą ir gali labai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę. Norint išvengti neigiamų pasekmių, labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Juosmens stuburo osteochondrozės klinikinės savybės

Ši liga yra plačiai paplitusi, nes būtent apatinė nugaros dalis dažniausiai kenčia nuo didelių apkrovų. Juosmens srityje yra penki slanksteliai, be to, jis jungia kryžkaulį su krūtinės ląstos sritimi. Tarpslanksteliniai diskai, sudaryti iš pulpos branduolio, suteikia jam lankstumo. Šie elementai yra lokalizuoti pluoštinio žiedo viduje.

Osteochondrozė sukelia maistinių medžiagų trūkumą diskuose. Dėl šios priežasties jie tampa mažiau elastingi. Be to, sumažėja jų aukštis. Atstumo tarp slankstelių sumažinimas provokuoja nervų šaknelių pažeidimą. Dėl to juosmens srityje atsiranda apčiuopiamas skausmas.

Pradiniame etape osteochondrozės simptomai yra lengvi ir gali net nebūti. Tačiau ligai toliau progresuojant skauda nugarą ir kojas, gali atsirasti tirpimas.

Pokyčiams išplitus sumažėja galimybė fiksuoti stuburą. Kartais atsiranda išvaržų ir subluksacijų – šie sutrikimai susiję su skausmu. Vėliau gali net plyšti diskas ir suspausti nervų galūnės.

Vėlesniam ligos vystymuisi procese pradeda dalyvauti kraujagyslės, raiščiai ir nugaros smegenys. Gali išsivystyti kaulų ataugos. Paskutiniame etape išsivysto paralyžius ir parezė. Kartais sutrinka dubens organų veikla.

Jauniems žmonėms liga nuolat progresuoja. Senatvėje patologija gali niekaip nepasireikšti, nepaisant pakitimų. Jei ligos gydymas nebus pradėtas laiku, gali išsivystyti labai pavojingos pasekmės.

Laipsniai

Patologija yra negrįžtama, o jos simptomus tiesiogiai lemia laipsnis:

  • Pirmas laipsnis. Šiuo laikotarpiu pulpos branduolyje vyksta patologiniai procesai. Yra diskomfortas, susijęs su nervų galūnių sudirgimu. Jie gali būti aštrūs arba skausmingi. Jei atsiranda didelių šlaunies arterijų spazmai, sutrinka kraujotaka, kuri yra kupina kojų arterijų patologijų atsiradimo.
  • Antrasis laipsnis. Pluoštinio žiedo sunaikinimas progresuoja. Dėl stabilumo praradimo slanksteliai tampa per mobilūs. Dėl to raumenų audinys yra per daug įtemptas. Pacientas jaučia didelį apatinės nugaros dalies raumenų nuovargį, diskomforto jausmą.
  • Trečiasis laipsnis. Pluoštinis žiedas nutrūksta, todėl išsiskiria pulpos branduolio turinys. Šis procesas provokuoja išvaržos susidarymą. Yra radikuliniai sindromai. Iš pradžių pacientas jaučia didelį jautrumą pažeistoje vietoje, deginimo pojūtį, dilgčiojimą, tirpimą. Kartais jautrumas gali visiškai išnykti. Sunkiais atvejais išsivysto paralyžius ir raumenų atrofija.
  • Ketvirtasis laipsnis. Sutrinka slankstelių darbas, sąnarių ir raiščių sandara. Vystosi sąnarių artrozė. Skausmas gali išnykti, atsistato atraminė stuburo funkcija, tačiau amplitudė jame gerokai sumažėja. Ketvirtajam laipsniui būdingi įvairūs ligos simptomai.

Priežastys

stuburo juosmeninė dalis ir osteochondrozė

Daugiau nei trečdalis sergančiųjų tokia osteochondroze turi problemų su kepenimis ar virškinimo organais. Esant tokiems nukrypimams, atsiranda raumenų ir kraujagyslių įtampa ir spazmai, o tai provokuoja deguonies trūkumą ir distrofinių anomalijų atsiradimą. Šiuos procesus apsunkina medžiagų apykaitos sutrikimai.

Šios formos osteochondrozės atsiradimas dažnai yra dubens organų perkrovos rezultatas. Jie gali būti susiję su vidurių užkietėjimu, kolitu, hemorojumi. Moterims tokios problemos yra priedų uždegimo pasekmė, o vyrams - prostatitas.

Osteochondrozės priežastys taip pat yra šios:

  1. Fizinio aktyvumo trūkumas.
  2. Sąnarių ligos.
  3. Virškinimo problemos.
  4. Nugaros trauma.
  5. Širdies ir kraujagyslių patologija.
  6. Endokrininės sistemos ligos.
  7. Problemos su stuburu.
  8. Uždegimas.
  9. Plokščios pėdos.
  10. Padidėjęs fizinis aktyvumas.
  11. Metabolizmo sutrikimas.
  12. Amžiaus pokyčiai.

Taip pat yra rizikos veiksnių, kurie labai padidina tikimybę susirgti juosmens osteochondroze:

  • antsvoris;
  • paveldimumas;
  • neracionali mityba;
  • laikysenos pažeidimas;
  • ilgas buvimas nepatogioje padėtyje;
  • lėtinis miego trūkumas;
  • dažnas stresas;
  • hipotermija.

Simptomai ir požymiai

Liga pasireiškia skausmo sindromu ir gali būti kitokio pobūdžio. Osteochondrozei būdingi traukimo, skausmo, pjovimo pojūčiai. Diskomfortas gali būti jaučiamas ne tik kojoje, bet ir uodegikaulyje ar apatinėje krūtinės dalyje.

Nuotraukoje parodytas skausmo sindromas sergant osteochondroze juosmeninėje stuburo dalyje

skausmas juosmens srityje su osteochondroze

Be skausmo, yra ir tokių pažeidimų:

  • raumenų įtampa;
  • problemos reprodukcinėje sistemoje;
  • moterų menstruacinio ciklo pažeidimas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • laikysenos pasikeitimas;
  • sėdmenų asimetrija;
  • jautrumo praradimas;
  • nuovargis;
  • dilgčiojimas ir šaltis kojose;
  • veiklos praradimas;
  • nemiga;
  • emocinis nestabilumas.

Osteochondrozės paūmėjimas dažniausiai yra neatsargaus judėjimo ar didelio krūvio pasekmė. Be to, dėl hipotermijos dažnai atsiranda ligos recidyvas. Aštrūs skausmai gali būti jaučiami ne tik apatinėje nugaros dalyje – jie dažnai paveikia apatines galūnes. Paūmėjimo metu žmogus stengiasi rasti patogią padėtį, kad skausmas išnyktų.

Juosmens-kryžmens osteochondrozės simptomai

Šiai sutrikimo formai taip pat būdingas nugaros skausmas. Jie gali būti jaučiami apatinėje nugaros dalyje arba kojoje prie sėdimojo nervo. Ligos apraiškos pasireiškia ne iš karto, o maždaug antrajame ligos vystymosi etape.

Iš pradžių jie jaučiami neatsargių judesių ar apkrovų metu. Tačiau laikui bėgant skausmas yra nuolatinis ir skausmingas. Kartais būna paūmėjimų, kai diskomfortas tampa ryškesnis. Pažengusiais atvejais skausmas atsiranda čiaudint, kosint, nestipriai veikiant.

Suspaudus nervų galus, išsivysto radikulinis sindromas, kuriam būdingos tokios apraiškos:

  • šaudymas į nugarą;
  • galūnių jutimo praradimas;
  • dilgčiojimas kojose;
  • sausgyslių refleksų susilpnėjimas;
  • prakaitavimo pažeidimas;
  • kojų šaltis;
  • raumenų silpnumas.

Ligai progresuojant nugara praranda lankstumą, bet kokie kūno padėties ar krūvio pokyčiai sukelia stiprų skausmą. Dėl to judrumas yra ribotas, žmogus patiria sunkumų lenkimosi, raumenų spazmus.

Efektai

Jei ignoruosite osteochondrozės simptomus, anksčiau ar vėliau liga sukels neigiamų pasekmių. Sumažėjus atstumui tarp slankstelių, kraujagyslės suspaudžiamos, o tai sukelia nugaros smegenų mitybos problemų.

Dėl to atsiranda skausmas, raumenų silpnumas, refleksų praradimas. Gali išsivystyti enurezė, išmatų nelaikymas, apatinių galūnių paralyžius.

Kita pavojinga komplikacija – išvarža. Tai taip pat sukelia stiprų skausmą ir nugaros smegenų suspaudimą. Dėl to kojos gali prarasti jautrumą, išnykti refleksai. Kartais sutrinka reprodukcinės ir šlapimo sistemos organų darbas. Taip pat gali kilti virškinimo problemų.

Ši osteochondrozės forma gali išprovokuoti stuburo nestabilumą. Gravitacijos įtakoje apatinė nugaros dalis tarsi nuslysta nuo kryžkaulio. Moterims ši būklė kupina vidaus organų – kiaušidžių, gimdos, priedų – problemų. Dėl šio sutrikimo vyrams gali išsivystyti impotencija.

Juosmens osteochondrozė dažnai sukelia nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus. Kita pasekmė – kompresinė mielopatija. Dėl stuburo kanalo susiaurėjimo atsiranda nugaros smegenų problemų.

Tačiau sudėtingiausia būklė yra „arklio uodegos" sindromas, kuris laikomas nervų šaknelių pažeidimo pasekmė. Pažangiose situacijose tai gali išprovokuoti galūnių paralyžių ir parezę.

Diagnostikos metodai

Norėdami diagnozuoti osteochondrozę, gydytojas ištiria paciento ligos istoriją ir atlieka vizualinį tyrimą. Taip pat atliekami bendri šlapimo ir kraujo tyrimai. Su jų pagalba galima atmesti kitas rimtas ligas.

Svarbus kriterijus – kojų būklės įvertinimas. Svarbu nustatyti odos būklę, kraujagysles, raumenų tonusą. Moterys papildomai siunčiamos ginekologo konsultacijai. Vyrus turi apžiūrėti urologas.

Reikalingi šie diagnostikos tipai:

  • rentgenografija;
  • KT skenavimas;
  • Magnetinio rezonanso tomografija.

Kaip gydyti

Ligai gydyti gali būti naudojami medicininiai, fizioterapiniai ir chirurginiai metodai. Pagrindinis tikslas yra pašalinti ligos apraiškas ir užkirsti kelią jos vystymuisi.

Iš vaistų naudojami priešuždegiminiai ir analgetikai. Būtinai vartokite vitaminus B. Psichogeniniams sutrikimams susidoroti vartojami raminamieji ir prieštraukuliniai vaistai. Paūmėjimo metu galima naudoti novokaino blokadą.

Iš nemedikamentinių terapijų veiksmingiausi yra gydomoji mankšta, akupunktūra, masažas. Taip pat galite atlikti elektroforezę ir fonoforezę. Jei konservatyvūs metodai neduoda rezultatų, atliekama operacija.

Juosmens osteochondrozė laikoma gana pavojinga patologija, kuri gali sukelti itin neigiamų pasekmių sveikatai. Kad taip nenutiktų, labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei atsiranda diskomfortas nugaroje.